Meditacija garsais – vidinės harmonijos paieška

Dažnai manome, kad meditacijai reikia visiškos tylos. Tačiau priešingai – garsai gali būti raminamoji priemonė. Atsisėskite arba atsigulkite patogioje vietoje, kur girdėtumėte foninius garsus: paukščių čiulbėjimą, medžių ošimą, net tolimą miesto triukšmą. Užmerkite akis. Nebandykite analizuoti garsų šaltinio. Tiesiog klausykite. Jei atsiranda minčių – neatvirinkite jų, o grįžkite prie klausymosi. Ši praktika moko ne teisti, o priimti. Jai nereikia pastangų, technikų ar muzikos – tik atvirumo tam, kas jau egzistuoja. Pradėkite nuo penkių minučių, palaipsniui didindami laiką iki penkiolikos. Po kelių dienų tampa pastebima, kad sumažėja dirglumas, atslūgsta vidinė įtampa. Visi pojūčiai sušvelnėja, o pati būsena stabilesnė. Garso meditacija – tai būdas suderinti save be kovos, tiesiog priimant realybę tokią, kokia ji skamba.